Vyšnių nuometo skiautės ant žemės,
Lapų šilkas per naktį nuaustas.
Grūdas daigą gimdydamas stena,
Po akmens nejautra pats prispaustas.
Trys gegutės viena kitą mėgdžioja,
Apie ilgą amželį meluodamos.
Iki svaigulio kvepiančios prieblandos
Užsimiršti, užmigti neduoda.
Realybė lyg dyvinas sapnas
Alei vieną kaip žaibas praskrodžianti,
Net akylas joje tartum aklas
Atsitrenkia į žydinčią obelį.
Byra skiautėmis tirštas žydėjimas,
Atidangsto užuomazgas vaisių.
Nors pavasaris tavo praėjo,
Kažkodėl nevalingai šypsaisi —
Kai jutimai iš sklidino glėbio
Tavo vardą kartodami ritasi,
Ne vargsti — lengvabūdiškai lėbauji
Ir netrokšti gyvenimo kito.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-14 21:58:14
...neduoda jos.
...kito sau. – Antros ir penktos strofų paskutinės eilutės juk taip turėtų išlaikyti rimą, tiesa?
Devintoji eilutė apsunkusi nuo 2 svetimžodžių, nors vienas jų geriau užsimaskavęs (divnoje) ;-)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-14 21:39:34
Vaizdi ir pajaučiama Realybė lyg dyvinas sapnas / Alei vieną kaip žaibas praskrodžianti...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-14 18:43:28
Žodingas, iki svaigulio užburiantis ir kaip pavasaris nugirdantis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-14 15:14:55
puikus, nuoširdus, išjaustas, taip patiko , kad deduosi į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-05-14 14:33:17
Vienu ypu perskaičiau ir priglaudžiu :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-05-14 14:33:16
kitas gyvenimas, jei ir bus, gyvens KITAS
o ar šito nepakanka?..
asmeniška — man TAIP
troškulio nenumalšinsi ir dešimčia KITŲ
puiku „lengvabūdiškai lėbauju“— perskaitęs Jūsų tekstą — suvokiau ką veikiu — lėbauju
dėkui