Prologas
-  Hieriek, - Saulės sistemos gubernatorius pakėlė deimantais papuoštą sparną, suvokdamas, kad dabar atsidūrė dėmesio centre, patenkintas nusišypsojo prie stalo susirinkusiems aukštiems pareigūnams, - žmonės dar priešinasi. Privalome...
-  Nesijaudink, - prabilo balsas iš juodojo rutulio, - privalome surasti žmogų, kuris...
-  Ne, - stodamas ir numesdamas ant žemės žemėlapį, sušuko gubernatorius, - žmonės išdavikai. Jie..
-  Nusiramink ir sėskis, - ramaus balsas sklindantis iš rutulio ir dviejų sargybinių atsistojimas už nugaros, privertė gubernatorių nusiraminti ir atsisėsti.
-  Džanat, nepasitikiu žmonėmis, - sumurmėjo Batosas.
Saulės sistemos gubernatorius suprato, kad pralaimėjo šią dvikovą ir visą vadovavimą gali perimti pasipūtusi ir arogantiška kalė.
-  Privalome surasti žmogų, - ramus ir įtaigus balsas sklindantis iš rutulio sukaustė visų dėmesį, - kuris pasipriešinimą sunaikintų iš vidaus. Žmonės yra silpni padarai. Jie dėl aukštesnės padėties ir geresnio gyvenimo išduotų savo artimą. Mes privalome pasinaudoti jų silpnybėmis.
-  Cha, cha, cha, - pašaipus juokas pažadino kabolus iš sąstingio ir visų akys nukrypo į Saulės sistemos gubernatoriaus pavaduotoją. Būtybė esanti rutulyje neramiai sujudėjo. Džanat, gerbiu dvasininkus, bet pranašystės ne visada išsipildo. Šventikai išpranašavo, kad Žemė po mūsų kojomis kris po dviejų dienų, bet jie suklydo. Žmonės sėkmingai kovoja ir nesiruošia pasiduoti. Aš netikiu, kad ši pranašystė išsipildys.
Paskutiniai žodžiai giliai įsirėžė dvasininkei į širdį. Ji suprato, kad pralaimėjo šią dvikovą  ir oriai, apsupta asmens sargybinių, išsklendė iš kabineto.
-  Hieriek, - Saulės sistemos gubernatorius pakėlė deimantais papuoštą sparną, suvokdamas, kad dabar atsidūrė visuotinio dėmesio centre, patenkintas nusišypsojo prie stalo esantiems pareigūnams, - mano planas yra toks...
                                                xxx
Partizanai ėjo duobėtu keliu. Tai šen, tai ten matėsi sugriauti namai, išvirtę medžiai, kadaise žmogaus pastatyti elektros stulpai, kurie buvo nuvirtę ant žemės. Snigo. Snaigės krito ant partizanų kūnų ir tirpo, bet niekas nekreipė į tai jokio dėmesio. Partizanai, - jų buvo dvidešimt du žmonės, - ėjo tylėdami.
Ir tada pasirodė priešo naikintuvai. Partizanai dingo sniege. Naikintuvai pralėkė virš partizanų galvų ir nuskrido į šiaurę. Vadas iškišo galvą iš sniego ir apsidairė. Žmonės jautė, kad kabolai suvaržo jų veiksmus. Jie atsidūrė pačiame apsupties viduryje. Lėtai, bet nenumaldomai kilpa veržėsi.
-  Vade, - gestu kalba prabilo vienas karys, - mes neprasiveršime. Priešas permeta į šį rajoną karines pajėgas, kad sunaikintų mūsų grupę. Siūlau pulti dar vieną priešo objektą. Galima sunaikinti laboratoriją, kurioje „gaminami“ žmonės.
-  Jeigu, - žiūrėdamas į žemėlapį prabilo vadas, - informacija teisinga – tai už dviejų kilometrų yra kupolas, kuriame vykdomi eksperimentai su žmonėmis. Mes nutrauksime jų veiklą.
Ir tuomet partizanai pastebėjo visureigį, kuris lėtai važiavo keliu, grėsminga patranka spoksojo į priekį, pasirengusi tučtuojau pliekti į visas puses. Iš liuko kyšojo galva, apsaugota šalmu. Kabolas pro žiūronus apžiūrinėjo apylinkes. Partizanas nusitaikė į visureigį ir iššovė. Širdys partizanams apmirę, kadangi visureigis nesustodamas toliau nuvažiavo ir tada pasigirdo sprogimas. Visureigis išlėkė į orą ir apvirtęs porą kartų teškėsi ant žemės. Iš sumaitoto visureigio išlindo krauju pasruvęs kabolas ir nukrito ant žemės. Prie jo pribėgo partizanai ir kartu su laimikiu dingo miške. Partizanų būrys turėjo rasti saugią vietą ir iškvosti okupantą.
                                                         xxx
Saulės sistemos Saugumo šefas atsirėmė į kėdės atlošą, išskėtė sparnus ir ėmė skaityti ataskaitas. Operacija „Valymas“ žlugo vos prasidėjusi. Dalis partizanų jau prasiveržė pro apsupties ratą, dabar...
Saugumo šefo kabinetan, tempdami paskui save sargybinius, įsiveržė generolai. Plunksnos buvo kruvinos, vienam generolui truko vienos akies, kitam - nuplėšta skiauterė.
-  Privalote, - piktai sušnypštė vienas iš generolų, - susisiekti su Imperatoriumi ir pareikalauti pastiprinimo. ŽMONĖS... prasidėjo visuotinis maištas. Žmonės sukilo.
Į Saugumo šefo kabinetą pataikė atsitiktinė raketa. Raketa nukrito ant grindų, tačiau nesprogo. Kabolai, prisiminę prieš daugelį amžių skraidymo meną, gelbėdami savo gyvybes išskrido pro angą, kurią paliko raketa. Kabolai liko gyvi tik per stebuklą, kadangi į pastatą pataikė kita raketa. Trys okupantai niūriai žiūrėjo į sugriautą pastatą. Jie turėjo kuo greičiau dingti iš pavojingos vietos, bet ateiviai stovėjo ir nejudėjo. Snaiperiai atidžiai nusitaikė ir švelniai spustelėjo gaidukus. Generolai susvyravo, pasitraukė atatupsti ir susmuko ant žemės. Saugumo šefas, kurį saugojo jėgos laukas, gelbėdamas savo gyvybę, pakilo į dangų ir... nuskrido. Partizanai buvo apstulbę. Pirmą kartą gyvenime matė skraidantį kabolą. Kariai susisiekė su štabu. Vadai įsakė sugauti okupantą.
Kabolas toli nenuskrido. Baimė, verčianti daryti neįtikėtinus dalykus, praėjo ir okupantas nukrito į balą. Permirkęs, sulaužytu sparnu, ateivis šiaip ne taip išlindo iš balos ir akis į akį susidūrė su partizanu. Partizanas nusitaikė į kabolą, bet iššauti nespėjo. Žmogus krito pakirstas kulkos. Saugumo šefo gyvybę išgelbėjo kabolų žvalgybinis laivas.
Ligoninės palatos sienos puošė įvairios scenos iš šlovingosios Tarpgalaktinės Kabolos Imperijos praeities. Saugumo šefas atmerkė žaliai rusvas akis ir pasveikino palatoje esančius aukštus Imperijos valdininkus.
-  Ilsėkis, - sučiauškėjo valdingu balsu pareigūnas. Padėtis kontroliuojama. Maištas beveik numalšintas. Laivynas laiku atskubėjo, o tu...
Ateivį persmelkė šaltis. Dar niekada jis taip nebijojo, kaip dabar. Pareigūnai pastebėjo jo virpčiojantį snapą ir paskubėjo nuraminti.
-  Sveikiname, Imperatoriaus įsakymu Jūs paskiriamas Saulės sistemos gubernatoriumi.
                                                         xxx
Toli nuo Saulės sistemos, Galopono galaktikoje, sukosi planeta, kuri buvo Kabolos Tarpgalatinės Imperijos sostinė. Planeta buvo apsupta milžiniškų cigaro formą ir tamsių kaip naktis laivų. Jie saugojo planetos ramybę.
Salė, kurioje posėdžiavo kabolai, buvo tuščia. Durys sienoje prasivėrė ir į tuščią salę įplaukė auksinis sostas. Iš pradžių nieko nebuvo matyti, nes sostą dengė balti dūmai. Kai dūmai prasisklaidė soste sėdėjo būtybė. Tai buvo Imperatorius. Taip nusprendė Kabolos Imperijos Vyresniųjų taryba. Netrukus ėmė darinėtis durys sienose ir į salę vienas po kito įplaukė sidabrinės kabinos. Iš kabinų išėjo kabolai. Apsirengę juodais auksu žėrinčiais apdarais prie Imperatoriaus sosto stovėjo Imperijos saugumo šefas, Vyriausiasis kariuomenės vadas ir Priklausomų teritorijų departamento direktorius.
-  Dar niekada, - pašiaušęs plunksnas į susirinkusius kreipėsi Imperatorius, - nepatyriau tokio pažeminimo. Žmonės sunaikino visus pagrindinius kupolus. Žemė partizanų rankose. Žmogiūkščiams to dar negana. Jie, padedami priešiškų rasių, kursto Imperijos tautas sukilti. Žmonės nori suskaldyti Imperiją ir paversti Galaktiką mūšio lauku.
-  Jūsų šviesybė... - bandė prabilti Priklausomų teritorijų departamento direktorius
Imperatoriaus plunksnos ėmė virpėti. Priklausomų teritorijų departamento direktorius ėmė jaudintis, kai išvydo išpuoselėtus Imperatoriaus kojų nagus. Vienu vieninteliu smūgiu valdovas galėjo perrėžti gerklę pavaldiniui. Direktorius šiek tiek nusiramino, nes Imperatorius paslėpė raumeningas kojas plunksnose.
-  Imperijos saugumo šefe, - Imperatorius nukreipė aštrų žvilgsnį į pavaldinį, - tu mane nuvylei.
-  Jūsų Prakilnybė, - atstatydamas neapsaugotą kaklą prabilo Imperijos saugumo šefas, - mes padarėme didžiausią klaidą įsiverždami į Saulės sistemą. Mes susidūrėme su rase, kuri moka ir gali kariauti. Mes atsidūrėme ant baisios krizės slenksčio. Žmonės sugriaus Imperiją iš vidaus.
Imperijos saugumo šefo likimas buvo nulemtas. Valdovas nemėgo tų, kurie jį kritikavo. Saugumo šefas krito negyvas. Jam buvo perrėžta gerklė. Imperatorius paslėpė kruvinas kojas po plunksnomis. Negyvą kūną išnešė sargybiniai.
-  Mes nutarėme, - žaibuodamas akimis Imperatorius kreipėsi į susirinkusiuosius, - siųsti į Saulės sistemą „Geležinį kumštį“. Mes sunaikinsime pasipriešinimą. Mes vadovausime baudžiamajam laivynui.
„Geležinis kumštis“, kuriam vadovavo Imperatorius, paliko dislokavimo vietą ir išskrido iš savo bazės. Prie „Geležinio kumščio“ turėjo prisijungti iš Kargono planetos išskridęs žvalgybinis laivas, kuriam vadovavo Imperatorius sūnus. Po dviejų dienų susitikę netolo Centauro Betos, šie dideli laivai toliau keliavo kartu. Tarpgalaktinė Kabolos Imperija skubėjo į Žemę.
                                                   xxx
Žmonės – vieninteliai, kurie pasipriešino kabolams. Gandai apie žmonių karingumą pasiekė atokiausius Visatos pakraščius. Nedideliame žemės lopinėlyje nusileido mažas, neišvaizdus ir be jokių atpažinimo ženklų laivelis. Iš laivelio išlipo keturi žvynuoti, neproporcingai ilgais nagais, didelėmis akimis ir smulkiais veidais ateiviai.  Jie buvo iš Partonos sistemos, kurią valdė Kabolos Imperija. Nežemiškos rasės sutvėrimai atvyko į Žemę sudaryti sąjungą su žmonėmis. Nespėję žengti ne žingsnio ateiviai buvo apsupti. Grėsmingi ginklai buvo nutaikyti į „veidus“. Partonai pakėlė neproporcingai ilgas rankas ir tarė:
-  Mes privalome susitikti su Jūsų vadu.
„Palydėkite juos į bunkerį“. - Vieno kario ausinėse pasigirdo vado balsas.
Ateiviai buvo palydėti į bunkerį. Vadas pasiūlė jiems kėdes. Jie atsisėdo. Į žmogų žvelgė keturi išsišiepę snukiai, keturios poros akių tyrinėjo žmones. Tylą nutraukė vadas.
-  Manau, kad atskridote ne į mane paspoksoti.
-  Mes privalome įspėti, kad į Žemę skrenda kabolų karinis laivynas
-  Nesujaudinkite, jei jie išdrįs kišti nosis ten, kur nereikia, bus nugalėti. Mes...
-  Jūs nesuprantate, - iš vietos pakilo ateivis ir nerangiai ėmė vaikščioti po bunkerį. Jis jaudinosi ir jo oda keitė spalvą. Pirmą kartą Jūs nugalėjote, nes kabolai buvo nepasiruošę partizaniniam karui. Antrą kartą tokios klaidos jie nedarys. Daug gausesnės ir geriau ginkluotos pajėgos puls Žemę.
-  Nusiraminkite, - duodamas stiklinę vandens. Kodėl atskridote pas mus?
-  Pranašystė skelbia, kad gims rasė, kuri sugebės įveikti senąsias Imperijas. Mes manome, kad Jūs ir esate ta rasė, kuri sugriaus nusistovėjusią tvarką.
-  Jūs norite, kad žmonės vienu vieni kovotų su kabolais?
Stodamas iš vietos ir gestikuliuodamas neproporcingai ilgais pirštais partonas įjungė holografinį projektorių.
-  Kabolos Tarpgalaktinė Imperija yra Galaktikos centre. Tai pati didžiausia ir galingiausia Imperija Galaktikoje. Šiaurėje yra Palokoko Imperija, kuri konkuruoja su Kabolos Imperija; šiaurės rytuose yra nedidelė neutrali žemė, kuri skiria Tarpgalatinę kabolos Imperiją nuo Šatojo Tarpgalatinės Imperijos. Imperijos pietuose driekėsi Didžiojo Spiečiaus žemės – tai teritorija dėl kurios konkuruoja Kabolos, Paloloko ir Šatojo Imperijos; rytuose – Nepriklausomų sistemų sąjunga. Mes norime, kad Jūs vyktumėte su manimi ir susitiktumėte su Sąjungos vadovais.
„Vade,  - ausinėse pasigirdo kareivio balsas, - nusileido dar vienas neatpažintas laivas. Ką daryti? “
-  Gerbiamieji, negaliu vykti su Jumis. Turime deramai sutikti kabolus. Galbūt, kai nugalėsime Imperijos karinį laivyną, tada nuvyksime susitikti su Sąjungos vadais.
-  Jūs nesulauksite kito ryto, - nusiminęs sumurmėjo ateivis.  Mes norėjome suteikti šansą, o Jūs nesutikote.
Nežemiškos rasės atstovai, lydimi žmonių, išėjo iš bunkerio.
-  HAMONAI... - panikos kupinu balsu suriko partonas.
Žmonės nespėjo sulaikyti įsiaudrinusių padarų, o jie jau dūmė prie savo laivelio. Laivelis šoktelėjo ir nuskrido prie neseniai nusileidusio laivo. Partonai apleido ugnį.
-  Ką jie daro? – sumurmėjo vadas. Vietoj to, kad kovotų su kabolais, jie kovoja tarpusavyje.
-  Žiūrėkite, - sušuko kareivis, - dar vienas laivas.
Laivas nusileido. Trapas atsivėrė ir link žmonių pasileido nežemiškos rasės atstovas.
-  MANE ATSIUNTĖ NEPRIKLAUSOMŲ SISTEMŲ SĄJUNGOS VADOVAI. PRIVALOTE VYKTI SU MANIMI.
„Vade, - ausinėse pasigirdo žmogaus balsas, - lapė įsmuko į vištidę. “
-  Negaliu su Jumis skristi. Turbūt ir Jūs liksite. Kabolos Tarpagalaktinės Imperijos karinis laivynas įsiveržė į Saulės sistemą. Karas prasidėjo.
-  Kabolai.... - panikos kupinu balsu suriko ateivis.
Žmonės nespėjo sulaikyti supanikavusio ateivio, o jis jau dūmė prie savo laivelio. Laivelis pakilo ir nuskrido.
-  Vade, privalome iš čia dingti. Radarai užfiksavo priešo laivą.
-  Žmonės, - sušuko vadas, - ko stovite. Turbūt nenorite tapti gyvais taikiniais. Paskubėkite. Kabolų laukia siurprizas.

Puolimo planas buvo apgalvotas kuo kruopščiausiai. Pagrindinės pajėgos liks orbitoje, o mažieji žvalgybiniai laiveliai turės surasti ir pranešti apie žmonių buvimo vietas. Žvalgybinis laivas sklendė virš bunkerio. Kompiuterio duomenimis bunkeryje slėpėsi žmonės. Iš „Geležinio kumščio“ buvo duotas įsakymas sunaikinti bunkerį. Atsivėrė apvalus liukas. Pasigirdo dūzgimas. Tą pačią akimirką link žvalgybinio laivelio nuskriejo lazerinis spindulys. Žvalgybinį laivą apgaubė raudonos liepsnos pliūpsnis. Pagrindiniame laive išnyko žalias taškelis. Žmonės atsisuko ir pažiūrėjo į dangų kylančius dūmus.
-  Vade, - nemaniau, kad jie užkibs ant jauko.
-  Eilini, nenuvertink priešo. Jie dar parodys savo galią.
Ir tada pasirodė priešo naikintuvas.
Karių reakcija buvo žaibiška. Iš kuprinių ištraukė šalius ir jais apsigobė. Šaliai buvo vertingi, nes nepaisant infraraudonojo spinduliavimo, žmonių kūnai nepasirodydavo jokiame atspindėjimo ekrane.
Naikintuvai vijosi mažą laivelį. Ateivis nesugebėjo ištrūkti iš Žemės. Jis pasiduoti neturėjo teisės, nes kabolai, sužinoję, kad šiame kare dalyvauja Nepriklausomų sistemų sąjunga – nukreiptų karo mašiną į Sąjungą. Nežemiškos rasės atstovui liko viena išeitis: žūti garbingoje kovoje. Laivelis apsisuko ir švilpte nušvilpė naikintuvo pusėn. Nežemiškos rasės atstovui rodėsi, kad varikliai užtraukė mūšio dainą, kuri skambėjo beveik džiaugsmingai. Laivelis trenkėsi į naikintuvą.
Tolumoje pasigirdo veriantis kauksmas, garsas pasiekė aukščiausią tašką ir vėl nutilo. Žmonės suprato, kad okupantai pastatė, tiksliau, nuleido kupolą, kuriame turėjo įsikurti aukšti pareigūnai.
-  Vade, - gestais prabilo karys, - siūlau sunaikinti kupolą. Pirmąjį kartą mums pavyko, gal pavyks ir šį sykį.
Saulės sistemos gubernatorius sėdėjo prie rašomojo stalo ir skaitė ataskaitas. Bejėgiai žmonės pasipriešino ir kabolai patyrė neplanuotų nuostolių, - negailestingai skambėjo ataskaitos. Gubernatorius atsistojo, užrakino duris, užtraukė langus ir visiškoje tamsoje sušoko triumfo šokį: snapas pakeltas į viršų, plunksnos pasišiaušusios. „IMPERATORIUS KLYDO MANYDAMAS, KAD SUGEBĖS ĮVEIKTI ŽMONES. ŽMONĖS PASIPRIEŠINO. GALBŪT PAVYKS SURASTI TUOS, KURIE NEPRITARTŲ IMPERATORIAUS VYKDOMAI POLITIKAI“. Stiprus beldimas į duris privertė gubernatorių sugrįžti į realybę. Jis sušukavo plunksnas ir paspaudė mygtuką. Į Saulės sistemos gubernatoriaus kabinetą įėjo generolas. Plunksnos buvo kruvinos, trūko vienos akies.
-  Privalote, - sukranksėjo generolas, - palikti...
Kupolą supurtė sprogimas.
-  Žmonės, - panikos kupinu balsu sukranksėjo generolas.
Gubernatorius nespėjo sulaikyti supanikavusio generolo, o jis jau dūmė į skyrių, kuriame stovėjo gelbėjimosi laivai.
„Kvailys,“ - pagalvojo valdininkas eidamas prie slaptųjų durų.
„Gubernatoriau, - ausinėse pasigirdo pareigūno balsas, - turite tučtuojau palikti kupolą. Dar vienas toks pataikymas ir kupolas bus sunaikintas“.
Gubernatorius įsėdo į laivą ir pakilo.
„Aš dar grįšiu. Žemė bus po mano kojomis. Privalau nužudyti Imperatorių. Jis kaltas, kad mūsų kariuomenė patyrė gėdingą pralaimėjimą,“ - galvojo gubernatorius žiūrėdamas pro iliuminatorių į sunaikintą kupolą.
                                                Epilogas
- Mes vėl pralaimėjome. Žemės konsorciumui turėsime atiduoti Jautokos sistemą, - sumurmėjo kentauras.
- Kovą tarp žmonių ir kabolų stebėjo 80% Kentauro Tau Proskynos gyventojų, - prabilo Vyriausiasis Teisėjas. Žaidimas „Išlikimas“ baigtas.
Ekranuose dingo šviesa. Prie Teisėjo priėjo Žemės konsorciumo atstovas.
- Senora, mes norime surengti realybės šuo „Dirbtinis intelektas“
- Leidimą gausite, bet įspėjame, jei pralaimėsite – neteksite teisių į Saulės sistemą.
- Ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai lošiame va bank. Jeigu laimėsime – mums atiteks vertingas prizas: Liūto žvaigždynas.
- Kas pagrindiniai varžovai?
- Senora, iššūkį mesime Sirijaus hegemonijai.
- Sutarta. Realybės šou „Dirbtinis intelektas“, kuriame susikaus Žemės konsorciumas ir Sirijaus Hegemonija, įvyks po dviejų dienų.