Boružių ašaros
Sniegą ištirpdė,
Tirščiuos kavos išbaidyta naktis.
Vilko balsu
Kaukia vėjas,
Ir vilgo
Sprogstančius pumpurus
Žalias lietus.
Miega burtažolės,
Valkatos, šunys,
Mėnuo virš medžių
Skaičiuoja sapnus:
— Ar nepavargęs,
Senoli, — paklausiu.
Mėnuo nesako,
Verkia dangus.
Kirvarpos senąjį
Kuparą graužia,
Aš lyg stebuklą
Lietų liečiu,
Tyliai atsėlina
Miegas išalkęs,
Siela išbrinkus
Atslūgsta. Jaučiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-13 23:48:23
"Aš lyg stebuklą
Lietų liečiu, ...
Siela išbrinkus
Atslūgsta. Jaučiu."
Labai šiltos tos boružių ašaros...
Miela skaityti!
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-13 12:44:01
Šiltas ir mielas, labai patiko...
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-13 10:58:19
Išdirbtas ir išjaustas.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-13 01:43:18
Toje perteklinėje III eilutėje – naktis: išbaidyta, išbadyta ar išbraidyta?
Daugiau kliuvinių lyg neužtikta, bet nebūtų nuodėmė ir kitoks strofų eiliškumas kūrinyje (žr. Dolmeno pastabą).
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-05-12 21:16:15
Labas vakaras, Vasarėle,
Ak, jau vien pavadinimas kaip širdį maloniai paglostė. "Boružių ašaros" - kaip estetiškai ir originaliai suskambėjo.
Perskaičiau vienu įkvėpimu.
Vėl gi, esate labai informatyvi poetine prasme. Ką tai reiškia?
Jums užtenka kelių žodžių, o šie išrinkti puikiai perteikia lyrinio subjekto emocijas.
Galiausiai ir boružės, galbūt, gali verkti.
Subtilu! :)