Boružių ašaros
Sniegą ištirpdė,
Tirščiuos kavos išbaidyta naktis.
Vilko balsu
Kaukia vėjas,
Ir vilgo
Sprogstančius pumpurus
Žalias lietus.

Miega burtažolės,
Valkatos, šunys,
Mėnuo virš medžių
Skaičiuoja sapnus:
— Ar nepavargęs,
Senoli, — paklausiu.
Mėnuo nesako,
Verkia dangus.

Kirvarpos senąjį
Kuparą graužia,
Aš lyg stebuklą
Lietų liečiu,
Tyliai atsėlina
Miegas išalkęs,
Siela išbrinkus
Atslūgsta. Jaučiu.