Kam akmeniu virtai, dainų mergaite mano,
Ko taip sužvarbus ir tyli tyli?
Tiktai pažvelk, kaip medžiai sužaliavo,
Ir krykščia antys Kauno tvenkiny.
Gerai nors tiek – maži balandžiai guodžia,
Burkuoja už tave širdies dainas,
Bet jų negirdi dzūkų krašto sodžiai,
Rodos, tušti paliko be tavęs.
Sunku suprast, kaip rankos ir supynė
Iš smėlio ir vandens ilgas kasas.
Gal meilės burtų tikrą eleksyrą
Padėjo skulptoriui kažkas atrast.
Kam akmeniu virtai, dainų mergaite mano,
Pabusk, kaip bunda gėlės po žiemos,
Kad parkas neštų švelnią dainą tavo,
Pakilusią nuo žemės Dainavos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-13 01:16:05
...akmuo pabunda vėliausiai.
Arba niekad...
Palietė!
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-12 19:47:07
Meniškas ir lyriškas kūrinys.
Skaičiau su malonumu...
Dėkui! :)
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-05-12 12:01:07
Gražiai apdainuota savojo miesto dalelė. Gražu, kai žmonės džiaugiasi savo miestu. Bet nei akmeninės statulos, nei manekenai, nei stabai, nei kapinių paminklai brangiausi, ir nei šventi paveikslai nepakeis gyvo žmogaus. Mylėti žmogų. Tik tiek.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-05-12 11:41:21
Meniškas atsidūsėjimas, giliai įsiskverbiantis į skaitytojo širdį.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-12 10:52:47
...taip šiltai ir jausmingai...labai...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-12 09:54:47
Malonumą teikiantys gražūs žodžiai.