Turiu savo vardą — jį davė motulė,
Ir mažą žvaigždelę lemties.
Turiu savo klevą — šešėlis jo gulė
Ant mano dienos ir nakties.
Turiu savo žodį ir savąjį kelią,
Ir kojas dulkėtas, basas,
Ir ilgesį kaitrų, ir dalią — nedalią,
Ir savo tiesas — netiesas.
Ir mėlyną dangų, ir žydinčią žemę,
Ir jūrą vargelių aitrių,
Ir laukiantį uostą, ir sielą neramią,
Žuvėdrą virš marių sūrių.
Turiu savo Dievą, ir savo Tėvynę,
Aš jos Atgimimą mačiau.
Tą Laisvės siekimą, širdžių sutartinę
Lig skausmo saldžiausio jaučiau.
Turiu savo laiką, tą byrančią smiltį —
Iš jo raukšleles vis neriu.
Tikėjimą šviesų, negęstančią viltį
Ir ašarą savo turiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-12 10:56:22
...nuostabiai šviesus...turtinga esate...tokie turtai - amžini...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-12 10:07:49
Gražiai, prasmingai įžodinta mintis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-12 08:42:03
Suskaičiuotas ir su meile įvardintas turtas... Puikus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-12 07:49:59
Dedu i mėgstamiausius
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-12 07:45:12
Labai labai patiko, puikus darbas
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2013-05-12 06:42:46
Turtinga esate ...
Reikia, būtinai reikia ir patriotinių kūrinių ir kuo daugiau...
Rašykit ir toliau taip, meilės ir pagarbos niekad nebus perdaug...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-05-11 22:24:36
Patriotinės eilės ir labai mielas, tas „turiu“,,,