Turiu savo vardą — jį davė motulė,
Ir mažą žvaigždelę lemties.
Turiu savo klevą — šešėlis jo gulė
Ant mano dienos ir nakties.

Turiu savo žodį ir savąjį kelią,
Ir kojas dulkėtas, basas,
Ir ilgesį kaitrų, ir dalią — nedalią,
Ir savo tiesas — netiesas.

Ir mėlyną dangų, ir žydinčią žemę,
Ir jūrą vargelių aitrių,
Ir laukiantį uostą, ir sielą neramią,
Žuvėdrą virš marių sūrių.

Turiu savo Dievą, ir savo Tėvynę,
Aš jos Atgimimą mačiau.
Tą Laisvės siekimą, širdžių sutartinę
Lig skausmo saldžiausio jaučiau.

Turiu savo laiką, tą byrančią smiltį —
Iš jo raukšleles vis neriu.
Tikėjimą šviesų, negęstančią viltį
Ir ašarą savo turiu...