Maudos žemė krintančiuos žieduos,
Vėl kažkas kažką ramiai išduos.
Apkabink dar, kol delnai šilti,
Mes — turbūt — dėl nieko nekalti...
Nebūties nuogumas toks ramus,
„Tėve mūsų“ juk dar ne už mus.
Dar duonelė, dėkui, nekarti,
Žodžiai ne visi dar ištarti.
Neša mus srovė sparti, greita,
Dar pabūk, dar pasėdėk greta,
Ir paslėpkim ašarą žieduos —
Žemė mūsų niekad neišduos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-10 11:15:05
Neša mus srovė sparti, greita,
Dar pabūk, dar pasėdėk greta,
...taip jaukiai ir šiltai...gera čia...
Anonimas
Sukurta: 2013-05-10 07:19:35
Tikras.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-05-09 22:20:08
Labas vakaras, Žalvarne
("Maudos žemė krintančiuos žieduos") jau nuo pat pirmos eilutės dvelkia švelnia lyrika ir subtilumu. Labai graži jausmų išraiška.
Tokiuose kūriniuose (kaip aš sakau) žodžiai esti su svoriu, šiuo atveju svoris - prasmė.
Buvo malonu. :)
Gražaus Jums vakaro.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-05-09 21:56:20
Yra tiesiog chrestomatinių eilučių (čia gerąja prasme!), bet atidžiai skaitant pritrūko to rišlumo tarp jų, kuris leistų pasakyti tik: „Alpstu! Štai kur tikras šedevras..."
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-09 19:18:24
Subtilus
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-09 17:50:42
Žodžiai, pilni jausmo ir minties, paskandina laiko srovėjime, gyvenimo trapume.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-09 17:03:54
Gyvenimo tėkmė... ir žodžiai artimui savo... Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-05-09 16:25:33
Kaip jautrei gražu ir vaizdinga, Šaunuolė.