Po langu rymo jau naktis –
Stropioji praeities adytoja,

...graži ir daug talpinanti ta minorinė gaidelė...

Darnus minčių raštas.

Puikiai...ir ta ilgatis man labai patiko...

Natūralu, kad kritikuotajai pas save klaidų neranda.. Man viskas
idealu – gaila trumpokai, bet pratęsti nevėlu..

Labas Eiliuotoja,

Ilgesinga ir jausminga eilėraščio atmosfera.
O labiausiai čia šarmingumo įneša retai bendrojoje lietuvių kalboje vartojami žodžiai.
Aš tikrai nežinau ar jie yra autentiški, o ir nebūtina, autorius savo kūrinyje gali sugalvoti žodžių naujadarus ir tai bus tik to autoriaus nuosavybė. Puikiai pamenu šią nerašytą taisyklę apie, kurią kalbėdavo mūsų lietuvių mokytoja.

Saulėtos Jums dienos. :)

Dėl „ilgatis“: tikrai šauni ieškojimų raiška (nors reikėtų pasitikrinti: gyvas – gyvastis, ilgas – ar ne ilgaStis?).
Įdomia čia – jei ne pasiuvinėta, tai tikrai paadyta! – ta nakties drobulė ;-)

nagi labai!