Šis pavasaris kupinas nerimo, —
Kiek žydėjimo, džiugesio, siausmo!
Lyg ant smilgos akimirkas veriame. —
Ar išsaugosim tai, kas gražiausia?
Skuba rytas ir pameta ašarą.
Vyšnios šaką gegužyje užmerkia.
Ji išauga į nuostabią pasaką,
O mergaitės pavirsta ten gulbėmis.
Kai rytais meiliai saulė joms lenkiasi,
Vakarėjant pavirsta jos vizijom.
Prisipildo krūtinėje skambesio
Visi paukščiai tarytum pamišėliai.
Vėl lekuoja paskliautėje debesys, —
Nesusemti dienų išbyrėjusių.
Tirštas rūkas iš ežero keliasi
Ir išsineša vakar žydėjusius.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-05 17:49:35
Nesusemti dienų išbyrėjusių...Ir išsineša vakar žydėjusius... Puikiai.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-05 16:58:36
Oi, kaip čia dainingai.
Jau dainuoju :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-05 16:32:09
Puikiai
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-05-05 13:49:23
Tirštas rūkas iš ežero keliasi
Ir išsineša vakar žydėjusius.
...taip subtiliai...apie laikinumą...