Aš norėčiau grąžinti budėjimus
Ir lengvus tarsi žiedlapiai bučinius.
Tu paguodi, jog tam čia atėjome,
Meilės šviesą tolyn kad nusiųstume.
Jos kryptis prisitaiko prie laiko -
Į rytojaus miglojančias tolumas.
Dovanojamas dvasinis kraitis -
Ne aukojamas ir neparduodamas.
Švelniai stumteli:\"Eik, tavęs laukia.\"
O koks šventas tasai supratimas!
Negrabiai glostau žilstančius plaukus
Ir droviuosi tave sugraudinus.
Juk atstumas tarp mūsų - ne myliomis,
Tai bemintis, bejausmis tylėjimas.
Ar sakiau tau, mamule, kad myliu
Už ilgesnį, nei amžius, budėjimą,
Už lengvus tarsi žiedlapiai bučinius,
Rupią riekę, šeimynai dalijamą?
Aš norėčiau kaip tu tokia būti -
Savo vaiką mylėti be išlygų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-05 11:05:25
Nuoširdumas, jausmingumas toje skrynioje išsaugotas... Puikus eil.
Anonimas
Sukurta: 2013-05-04 23:12:01
jausmingas)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-05-04 22:07:44
turite gerą kraitį
Vartotojas (-a): valiaugija
Sukurta: 2013-05-04 21:07:49
Jaudina, graudina, stebina ir žavi.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-04 20:35:20
Nuostabus kūrinys!
Čia Jūsų sielos kraitis...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-05-04 17:06:06
Į jokią kraičių skrynią nesutalpinamas kraitis, kurį širdyse išsauigojo mūsų motinos. Gerai, kad jis nelieka nepastebėtas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-04 16:07:34
kažkas nepaprasto..labai gražiai
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-04 15:13:12
Motinos meilė tokia ir yra — be išlygų...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-05-04 14:09:04
labai sujaudino iki ašarų
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-05-04 12:55:02
Be išlygų mylime ir būname...
Jums, Mamoms lenkiuosi iki žemės...
Saulėto ir svaigaus pavasario prisikėlimo Jumyse...