Vienišos praeitys
Laiku nebetikinčios
Kabinasi man už nagų,
Stiebiasi kraitis
Į viršų lekiančios
Pavasario kregždės sparnu.
Suvytę gyvenimai
Pavirto į kompostą
Kiek begirdėjo maldų,
Fronto kareivis
Į Dievą nutolsta
Tik dėl savo žaizdų.
Niekad nežinojau,
Kad giedrą iškviesti
Užtenka vien tik ledų.
Ledų su ta,
Kuri nusišypso,
Kai pašaukiu ją vardu.
---------------------------
Kiek benutoltų tavo gyvenimas
Į girią beržų vienišų,
Juos apkabinti tau trukdo tik nerimas,
Kad jie neatsakys tuo pačiu.
...Pamilti ne taip ir baisu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-04 15:18:47
Gražus eilėraštis, ypač paskutinis posmas stipriai nuskambėjo.
Vartotojas (-a): Nemokamas
Sukurta: 2013-05-04 14:51:10
Paaukojau rimo įvairumą, kad visapusiškai susieti tekstą su pavadinimu. Su kiekvienu posmu. Truputį įkyriai pradeda skambėti į pabaigą, bet tiesiog toks buvo sumanymas. Kitą kart pažongliruosiu rimais, dėkoju už pastabas ir komentarus ;)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2013-05-04 10:52:58
Kone visame eilėraštyje naudojamas vien vyriškas rimas (kirtis krinta ant paskutinio skiemens). Pabandykit vartoti mišresnį, ne tokį statišką, nes tikrai gražiai rašote, ir tokio pobūdžio rimavimas pliuso neprideda. Pavadinimas puikus, jis ir patraukė.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-05-03 22:10:20
tikra tiesa
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-03 20:39:41
labai labai gražiai nuskambėjo..patiko
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-05-03 18:40:14
Ne, nebaisu, tik kiek pavojinga. :)
Graži lyrika.