Nutolęs žingsnių aidesys
Prisiminimais skuba –
Tavos kur praeities baigtis,
Kur slenkstis mintas trupa...
Nelaukia durys praviros
Nei ta vyšnia pasvirusi,
Kurią palaisto ašaros,
Tik iš dangaus pabirusios...
O Tavo rankos ilsisi –
Kaip ir kitų – kalnely.
Motule, supam ilgesį,
Nes išdalint – negalim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-04 15:21:21
Belieka atsidust, tikrai taip...
Vartotojas (-a): jassonas
Sukurta: 2013-05-04 08:59:53
nuoširdus ir artimas
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-03 21:42:55
Iš širdies gilumos...
Anonimas
Sukurta: 2013-05-03 21:40:23
supam)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-03 20:43:46
super jautriai ir įtaigiai, o pabaiga tokia graudi..
Vartotojas (-a): valiaugija
Sukurta: 2013-05-03 20:17:10
Labai jautrūs, su didele meile posmai. Labai gražus antras posmas. Ačiū.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-03 14:49:22
"Nutolęs žingsnių aidesys
Prisiminimais skuba –
supam ilgesį,
Nes išdalint – negalim."
Labai jautriai, iš pačios sielos gelmių...
Sėkmės Jums supant jausmą į žodį!
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-05-03 12:32:09
gražus ir skausmingai mielas Motinos Dienai