Supam ilgesį
Nutolęs žingsnių aidesys
Prisiminimais skuba –
Tavos kur praeities baigtis,
Kur slenkstis mintas trupa...
Nelaukia durys praviros
Nei ta vyšnia pasvirusi,
Kurią palaisto ašaros,
Tik iš dangaus pabirusios...
O Tavo rankos ilsisi –
Kaip ir kitų – kalnely.
Motule, supam ilgesį,
Nes išdalint – negalim.