Supam ilgesį

Nutolęs žingsnių aidesys
Prisiminimais skuba –
Tavos kur praeities baigtis,
Kur slenkstis mintas trupa...

Nelaukia durys praviros
Nei ta vyšnia pasvirusi,
Kurią palaisto ašaros,
Tik iš dangaus pabirusios...

O Tavo rankos ilsisi –
Kaip ir kitų – kalnely.
Motule, supam ilgesį,
Nes išdalint – negalim.
Eiliuotoja