Ak, vienišas liūdnų dienų praeivi,
Kur liko tavo pėdos? Kas jas matė?
Likimas tartum gluosnis kreivas,
Kuris lapus, lyg šypsenas nukratė –
Tu negirdėjai žodžių pučiant vėjui
Nesušilai, kai saulė lietė,
Tiktai į tuščią kambarį parėjęs
Į sapno viziją nirai iš lėto.
Tačiau naktis nesuteikė žvalumo –
Šalia nėra, kas širdį glosto
Ir trupa svajos – ištuštėję rūmai,
Nes princas liks karaliumi be sosto.
............................................................
Už lango mėnuo vėl tyliai poteriaus,
Kol aušrinė į dangų ateis.
Vis dar myli vienintelę moterį –
Tą, kurios niekada nematei...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-06 19:15:02
Talentingai
Anonimas
Sukurta: 2013-05-03 21:37:46
romantiška..
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-03 21:14:45
pabaiga ypač patiko
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-05-03 21:06:06
Graudžiai tikra... Gal toji vizija ir padeda kreivam gluosniui atsitiesti?
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-05-03 20:54:39
Kas tikra, tikrai — tikra.
Kiek vertės paskutinėse eilutėse!
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-05-03 20:15:51
Liūdnoka, bet tikra.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-03 15:19:51
"Likimas tartum gluosnis kreivas,
Kuris lapus, lyg šypsenas nukratė –"
Labai gili ir jautri mintis!
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-05-03 15:13:12
Kas tikra, tas ir be blizgučių spindi. Brandi kaip visuomet Jūsų lyrika.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-05-03 11:43:07
Ką čia ir bepasakysi.
Subtilu, romantiška, jausminga ir išgyventa.
"Ir trupa svajos - ištuštėję rūmai, nes
princas liks karaliumi
be sosto" - pataikėte.
:)
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-05-03 11:16:15
Tą, kurios niekada nematei...
Vizija, svajos... Mokate užburti..
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-05-03 09:03:52
Širdį suvirpino, paskutinis posmas ypač...