Staiga dangus užtemo,
Išaušo paskutinė valanda,
Kiekvienas Žemeje tai žino,
Teismas jau prasideda.

Liūtas, veršis,
Veidas ir erelis
Aplink sostą Visagalio
Susirinkę žmones stebi.

Mėnulis raudonas kaip kraujas
Ir žvaigždės, krentančios ant žemės,
Nušviečia nuodėmes ir kaltę
Tų, kurie dar veidmainiauja.

Kas bus vertas knygą atverti
Ir jos antspaudus nuplėšti?
Nėra pasaulyje nė vieno,
Kuris tai padarytų.

Krito, krito didžioji Babelė,
Pavirto demonų buveine,
Netyrųjų dvasių pastoge,
Paukščiu visokių landyne.

Dabar pasaulis išvalytas,
Paruoštas Viešpaties jis Karalystei...