Pro medžių tankmę veržias ne ugnis —
Švelnus raudonis prie savęs vilioja.
Iškilusi Raudondvario pilis
Atbėgančiam Nevėžiui, rodos, moja.
Pakilo jis, tik nepasiekt gražuolės —
Ant aukšto kalno stovi išdidi.
Senolis stengiasi, plačiai banguoja,
Bet gena bėgt tolyn keliai kiti.
Kiti keliai, kiti likimai šaukia,
Tiktai akimirka sustingusi graži:
Nuskendusiom lankom Nevėžis plaukia...
Pilies šešėlis skęsta vandeny.
Ir taip kasmet.
Palikusios krantus pakyla vilnys,
Jas švelniai glosto ievos šakomis,
Pavasario jėgos ir šėlsmo pilnas
Nevėžis teka pro senas pilis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-30 14:24:03
Graži Raudondvario pilis. Teko lankytis. Vaizdžiai apdainavot pro šalį bėgantį Nevėžį.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-04-30 14:14:02
Vaizdžiai apdainuotas įamžintas pilies ir pavasarinio sraunaus Nevėžio grožis, kas niekada nesikeičia. Prasminis ryšys, didinga alegorijos sąsaja ir į žmogiškąją būtį netgi galėtų būti.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-30 14:05:53
Puikus kūrinėlis, jausmingas, gaivus, pilnas tėkmės.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-30 08:50:45
Ir taip kasmet... Pavasario jėgos ir šėlsmo pilnas Nevėžis teka pro senas pilis... Labai patiko, ačiū Jums!