Ji ateina pas mus tyliai,
Tiktai kartais akmenys prabyla.
Ar su kulka, ar su peiliu,
Ji ateina mirtinu greičiu.
Eglių šakos veda ten, kur Ji jau buvo,
Apskrieji baisi žinia - kažkas čia žuvo.
Tik nebijok, tai dar ne pabaiga,
Tai juk kito gyvenimo pradžia.
Kai ašaros liejas upeliais ir širdy neramu,
Tamsa apgaubia pasaulį bei daros tamsu
Kai angelai krenta iš dangaus
Aš klumpu ant kelių ir meldžiu drąsos!
Pasaulis mainos, viskas nebe taip.
Ar naktis, ar diena - nebežinai.
Bet Sūnus išgelbės mus,
Tada pasaulis naujas bus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-29 00:38:08
...tiek tesupratau, Justinai, kad data pavadinime sietina su Tavo patronu (vardadienis). Gal man to užtenka...
Jeigu galima, siūlyčiau kūryboje atsisakyti tiesmukiškumo, už kiekvieno žodžio tada liktų vietos talpiai minčiai.
Sėkmės!
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-04-28 19:51:00
Jaunatviškos mintys ir žodžiuose jaučiamas noras tikrai kažką reikšmingo pasakyti.
Gaila, nesupratau idėjos.
Tačiau sveikinu su debiutu ir linkiu prasmės IEŠKOJIMUOSE. :)