Santrauka:
Prie P. Sezano drobės - Paul Cézanne. Melting Snow, Fontainebleau
Kai tirpsta sniegas sulaukėjęs
Ir akmenys apnuogintais sparnais
Ant skardžių sutupia, o susižeidęs vėjas
Į medžių rūką šnabžda — lauk, ateis
Jis, įsisupęs į pavasario dvelkimą,
Į upelius virš ilgesio sparnų --
Rašau eilėraštį aš tau, ir metai tirpti ima --
Prieš laiko svertus skardžiais nueinu,
Kur mūsų pėdos gyvos dar ant sniego,
Ant apsnigto akmens, ant debesų --
Tie metai tik pro medžių šerdis bėgo,
Kad mūsų meilei liktų taip šviesu,
Kai tirpsta sniegas sulaukėjęs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-25 17:31:11
Dar pėdsakai neužnešti... Gražu, romantiška...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-04-25 16:23:35
gražu, labai gražu
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-04-25 13:20:18
Graži Nostalgija. sulaukėjas sniegas taip romantiškai skamba.:)
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-04-25 10:27:14
ilgesingas eilius
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-04-25 09:55:56
Sniegas, kaip ir vanduo, kaupia informaciją. Palikti pėdsakai niekur nedings: jie suspindės kiekvienoje pėdoje ir skaidrins nuotaiką ar skaudžiai grybštels už širdies.