Atsidaviau sielai ir nežiniai —
Taip viskas nuščiuvo — klausausi,
Kaip vėjo alsavimu nešinas
Ratus suka mylimas paukštis.
Dangus įsigėrė į vidų —
Ten plauko balti debesėliai.
Mažylis amūras praskrido,
Pamojęs lanku Saulės gėlei.
Taip rymau — danguj ir ant žemės
Pavasario klegesiui virpant,
Jaučiuos vėl jauna kaip piemenė,
Nors bąla plaukai tarsi smilgos
Nuo skausmo, kančių išgyventų,
Nuo gėlos, širdin įsigėrusios.
Tačiau šią akimirką šventą
Jaučiuos tarsi feniksas kėlusi
Naujam įkvėpimui gyventi,
Naujam panirimui į gylį.
Tikiu, kad gyvenimas — šventė!
Tikiu ir gyvenimą myliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-23 01:04:01
Naujam įkvėpimui gyventi,
Naujam panirimui į gylį.
Tikiu, kad gyvenimas — šventė!
Tikiu ir gyvenimą myliu.
...išties šventė tokius žodžius skaityti...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-23 00:12:54
Optimizmo kupinas. Šiandien saulėta...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-22 19:04:00
Graži lyrika. Gražu žemėj, danguj ir sieloj.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-04-22 16:32:25
Labai optimistiškai nuteikia.
Štai ko reikia visuomenei - optimizmo. Daug daug daug.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2013-04-22 16:31:44
sicut in caelo et in terra:)
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2013-04-22 16:29:33
Paskutinės eilutės tokiu užkrečiančiu optimizmu "užtaisytos". Gera girdėti.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-04-22 16:27:37
Šaunu!.....