Santrauka:
Mąstant apie vasarą, vieną žmogų, save...
Tu – pašėlusi ir svaiginanti
Ir užliejanti, ir skandinanti.
Tu – dainuojanti, giedanti, grojanti
Boružėle per delną ropojanti.
Tu – kaip lūpos, karščiu alsuojančios,
Aistra džiovinančios, bet nebučiuojančios.
Paslaptis bedugnėj dangaus ir akių
Į kurią mintimis vis krentu ir skrendu.
Tu – akimirksnis, žvyno blyksnis
Kai nežinia, kada susitiksim.
Aš laiminga, kad taip atėjai
Su žolynais kartu ir su vėjais.
Griaustiniais pratrūksti, lietum atleidi,
Vasaros meile – tu daugiaveide!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-09-07 14:32:57
Neeeeeee!!!!!! Nebanalu...
Aha! Supratau... Šitaip lengviau atkreipti dėmesiuką. Juk mes patys sau kartais atrodome banalūs, nors dažniausiai būna priešingai
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-08-13 21:47:42
apie meilę visada gražu...
Anonimas
Sukurta: 2006-08-13 21:36:55
PATIKO! SUPPER:)
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2006-08-13 21:13:05
matai Tave jau du zmones pastebejo vadinasi tai nera taip jau banalu...
Vartotojas (-a): mažius
Sukurta: 2006-08-13 21:11:23
idomu kas tas vienas zmogus?