Tu – pašėlusi ir svaiginanti
Ir užliejanti, ir skandinanti.
Tu – dainuojanti, giedanti, grojanti
Boružėle per delną ropojanti.

Tu – kaip lūpos, karščiu alsuojančios,
Aistra džiovinančios, bet nebučiuojančios.
Paslaptis bedugnėj dangaus ir akių
Į kurią mintimis vis krentu ir skrendu.

Tu – akimirksnis, žvyno blyksnis
Kai nežinia, kada susitiksim.
Aš laiminga, kad taip atėjai
Su žolynais kartu ir su vėjais.

Griaustiniais pratrūksti, lietum atleidi,
Vasaros meile – tu daugiaveide!