Santrauka:
Vakar naktį po „Chorų karų“ parašiau šitas eiles. Sukrėtė Vytauto Šapranausko mirtis ir... jo gyvenimas, paliko įspūdį ir laida, joje kalbėję žmonės. Gaila, labai gaila Vytauto, galbūt talentingų žmonių likimas visada trumpas ir tragiškas.
Kai išeisiu – daugiau neieškokit –
Nesurasit dienos vakarykštės.
Prisiminkit mane tiktai tokį,
Tarsi pats aš norėčiau sugrįžti.
Liks dangus toks platus ir toks tuščias,
Tamsiai pilkas, kai liūtys ateina.
Aš – tik paukštis be medžio, be gūžtos,
Šiandien tylintis rudenio dainą.
Neliūdėkit, nereikia – šypsosis
Pumpurai mano lūpom balandį –
Sprogs beržai ir alyvos, ir uosiai,
Žiemos tuštumą šaltą iškentę.
Tik vargu, ar suprasit, kaip skauda
Juoktis medžiui ir skristi lyg paukščiui –
Žemėj šaknys įauga per raudą,
Saulė degina kylant į aukštį.
........................................................
Neliūdėkit, nereikia – šypsokit,
Kaip ir aš... Juk visad pasiryžčiau
Prisiminti save tiktai tokį,
Koks skridau, kad galėčiau nukristi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-06 19:14:08
Labai jautru
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-04-24 21:02:48
Dar neperskaičius teksto po pavadinimu, supratau kam dedikuotas...
Eilės geros, bet... Ech...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-23 15:22:31
Geras eilėraštis, ką jau bepakomentuosi...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-22 19:24:57
Puikus kūrinys. Dėkui.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2013-04-22 14:30:44
Talentai ieško tobulybės. Jos neradę nusivilia. Subtiliai nupiešta nuotaika.
Vartotojas (-a): mėnesiena
Sukurta: 2013-04-22 13:42:51
skaudi realybė.Belieka tik susitaikyt ir laikyt širdyje gražius prisiminimus apie ši aktoriu, laidų vedėją.
Gražiai suguldytos mintys.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-04-22 13:41:49
Kai ,,ištylėsite rudenio dainą", manau, džiaugsmingai sušuksite: ,,...kad galėčiau pakilti." Sėkmės Jums kilti, o mes laukiame naujų, mielų posmų.