Kai išeisiu – daugiau neieškokit –
Nesurasit dienos vakarykštės.
Prisiminkit mane tiktai tokį,
Tarsi pats aš norėčiau sugrįžti.

Liks dangus toks platus ir toks tuščias,
Tamsiai pilkas, kai liūtys ateina.
Aš – tik paukštis be medžio, be gūžtos,
Šiandien tylintis rudenio dainą.

Neliūdėkit, nereikia – šypsosis
Pumpurai mano lūpom balandį –
Sprogs beržai ir alyvos, ir uosiai,
Žiemos tuštumą šaltą iškentę.

Tik vargu, ar suprasit, kaip skauda
Juoktis medžiui ir skristi lyg paukščiui –
Žemėj šaknys įauga per raudą,
Saulė degina kylant į aukštį.
........................................................

Neliūdėkit, nereikia – šypsokit,
Kaip ir aš... Juk visad pasiryžčiau
Prisiminti save tiktai tokį,
Koks skridau, kad galėčiau nukristi...