Milijonai  metų, kai gyvena žmogus.
O mylėjau Tave daug anksčiau,
O mylėjau Tave, kada  klausei,
Kokius mokslus išėjęs esu.

Mano  mokslas sunkus -
Mokaus žmogų mylėti.
Ko norėti daugiau iš manęs?
Nejau nemalonės esu palytėtas,
Kad ant klosčių sijono  posmuoju eiles?

Aš nelinkęs pavogti, kas ten, po jomis,
Nes žinau, kad būtų negarbinga,
Nes žinau -
Seniams reikia gyvent  maldomis,
Bet gyvenimas  mūsų
Taip pat nuodėmingas.

Ir džiaugiuosi, kad parašas pirmas pavyko,
Aplenkdamas kritiką mielo Kaimyno..