Nejuokingas anekdotas

Atoslūgių — potvynių amžinas ciklas
Nors kūną  suglamžo, bet sielą išgrynina.
Po šilto ir šalto nebūsi toks tikras,
Nuo ko apsvaigai it padauginęs vyno.

Sūpuoklės dažnai iki šleikštulio užsupa —
Netyčia iššoki iš mirtino aukščio.
O angelas sargas? Tikriausiai be ūpo
Atokaitoj popiečio skalbinius džiaustė.

Nesvaik. Ant ribos reikalinga pusiausvyra.
Darbščiam baltasparniui pasiūlyk atostogas,
Paslaugiai plutelę per pusę supjaustyk,
Nustebink, pradžiugink — be žado lai spokso.

Žiūrėk ir ištversi gyvenimo pagirias
Į kito reikmes atidžiau atsigręžęs.
Puikybė kas žingsnis pati save pagiria,
Nė kiek nemąstydama velnias kur slepiasi.

Problemos? Parodyk, kuris jų neturi?
Mažiausiai tasai, kas savim neapakęs.
Sunki kaip karūna ir klouno kepurė.
Dienos anekdotas. Ką prajuokino žvakės?
Nijolena

2013-04-19 14:26:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-04-20 00:06:24

Čia priešingai nei kitame gerai žinomame (nelėk greičiau už savo angelą!..) ;-)

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2013-04-19 21:42:00

Dvi paskutiniosios eilutės tokios turtingos, kad oho!
:)

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-04-19 19:46:42

Jūs esate nuostabi poetė. Tuo viskas pasakyta.

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2013-04-19 16:26:39

Puikiai, kaip ir visada!

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-04-19 15:56:54

Sunki kaip karūna ir klouno kepurė.
Dienos anekdotas. Ką prajuokino žvakės?

...čia tikras perliukas...ir visas kūrinys nuostabus savo gelme ir minties skaidrumu...bei aktualumu...