Atoslūgių — potvynių amžinas ciklas
Nors kūną suglamžo, bet sielą išgrynina.
Po šilto ir šalto nebūsi toks tikras,
Nuo ko apsvaigai it padauginęs vyno.
Sūpuoklės dažnai iki šleikštulio užsupa —
Netyčia iššoki iš mirtino aukščio.
O angelas sargas? Tikriausiai be ūpo
Atokaitoj popiečio skalbinius džiaustė.
Nesvaik. Ant ribos reikalinga pusiausvyra.
Darbščiam baltasparniui pasiūlyk atostogas,
Paslaugiai plutelę per pusę supjaustyk,
Nustebink, pradžiugink — be žado lai spokso.
Žiūrėk ir ištversi gyvenimo pagirias
Į kito reikmes atidžiau atsigręžęs.
Puikybė kas žingsnis pati save pagiria,
Nė kiek nemąstydama velnias kur slepiasi.
Problemos? Parodyk, kuris jų neturi?
Mažiausiai tasai, kas savim neapakęs.
Sunki kaip karūna ir klouno kepurė.
Dienos anekdotas. Ką prajuokino žvakės?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-20 00:06:24
Čia priešingai nei kitame gerai žinomame (nelėk greičiau už savo angelą!..) ;-)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-19 21:42:00
Dvi paskutiniosios eilutės tokios turtingos, kad oho!
:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-19 19:46:42
Jūs esate nuostabi poetė. Tuo viskas pasakyta.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-19 16:26:39
Puikiai, kaip ir visada!
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-19 15:56:54
Sunki kaip karūna ir klouno kepurė.
Dienos anekdotas. Ką prajuokino žvakės?
...čia tikras perliukas...ir visas kūrinys nuostabus savo gelme ir minties skaidrumu...bei aktualumu...