Nejuokingas anekdotas
Atoslūgių — potvynių amžinas ciklas
Nors kūną suglamžo, bet sielą išgrynina.
Po šilto ir šalto nebūsi toks tikras,
Nuo ko apsvaigai it padauginęs vyno.
Sūpuoklės dažnai iki šleikštulio užsupa —
Netyčia iššoki iš mirtino aukščio.
O angelas sargas? Tikriausiai be ūpo
Atokaitoj popiečio skalbinius džiaustė.
Nesvaik. Ant ribos reikalinga pusiausvyra.
Darbščiam baltasparniui pasiūlyk atostogas,
Paslaugiai plutelę per pusę supjaustyk,
Nustebink, pradžiugink — be žado lai spokso.
Žiūrėk ir ištversi gyvenimo pagirias
Į kito reikmes atidžiau atsigręžęs.
Puikybė kas žingsnis pati save pagiria,
Nė kiek nemąstydama velnias kur slepiasi.
Problemos? Parodyk, kuris jų neturi?
Mažiausiai tasai, kas savim neapakęs.
Sunki kaip karūna ir klouno kepurė.
Dienos anekdotas. Ką prajuokino žvakės?