Neverk, prašau, kad saulė nusileido,
Nepyk, tikrai ji vėl pakils rytoj.
Tamsi naktis per kalnus tyliai slenka,
Ji pasitrauks, kai užgiedos gaidžiai.
Ir vieversys į dangų tyliai šauna,
Sutinka saulę, kylančią dangum.
Neverk, prašau, gandrai dar meilei šoka,
Ir gėlės skleidžias slaptingai skardžiuose...
Pajusk širdim, pavasaris atėjo,
Ištirpo skausmas, kaustęs kaip ledai.
Žiūrėk, dangum jau gervės tyliai grįžta
Į savo pelkę, paliktus lizdus...
Matai, tenai dar tiltai besidriekią,
Ir žiūri baikščiai akys debesų.
Neverk, prašau, pavasaris atėjo,
Ir saulė bunda nuo vyturio dainų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-20 00:15:33
Banguotas kūrinys: gerai pradėtas, neblogai išbaigtas, bet su įdubusiu viduriu... Gal čia kaltas per daug prasmės bandantis pakelti pavadinimas, nesiginčiju (šiaip lyrika nelabai mėgsta liepiamąją nuosaką).
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-19 16:23:31
Šviesus ir viltingas. Labai gerai!
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-04-19 13:29:28
Jau veržiasi optimizmas - pavasaris veikia... Šaunuolė!
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2013-04-19 12:58:44
Pirmo posmo paskutinė eilutė suglumino, galėjote tamsiai nakčiai, kuri slenka per kalnus parinkti mistiškesnį motyvą.
Kalbant apie visumą, šis eilius stilistiškai gan švarus. 3 posmas manau stipriausiai atskleidžia, ką norėjote pasakyti.
Pabaiga...
Leditamsa, šį kartą pabaiga man patiko. Viltingai pradėjote - viltingai užbaigėte.
Šaunuolė. Ieškokit, raskit ir pateikit. :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-19 12:35:40
Neverk prašau, kad saulė nusileido,
Nepyk tikrai ji vėl pakils rytoj.
...jau nuo pirmųjų eilučių - gyvenimo šviesa labai gražiais vaizdiniai guodžia... taip viltingai ir taip švelniai...