Neverk, prašau, kad saulė nusileido,
Nepyk, tikrai ji vėl pakils rytoj.
Tamsi naktis per kalnus tyliai slenka,
Ji pasitrauks, kai užgiedos gaidžiai.

Ir vieversys į dangų tyliai šauna,
Sutinka saulę, kylančią dangum.
Neverk, prašau, gandrai dar meilei šoka,
Ir gėlės skleidžias slaptingai skardžiuose...

Pajusk širdim, pavasaris atėjo,
Ištirpo skausmas, kaustęs kaip ledai.
Žiūrėk, dangum jau gervės tyliai grįžta
Į savo pelkę, paliktus lizdus...

Matai, tenai dar tiltai besidriekią,
Ir žiūri baikščiai akys debesų.
Neverk, prašau, pavasaris atėjo,
Ir saulė bunda nuo vyturio dainų...