Santrauka:
Pasakiškai ir liūdnai žydi...
Tas žydėjimas tyras svaigus,
Tas žydėjimas toks stiklinis --
Į jį sukrenta baltas dangus
Ir žvaigždynų ištiesintos vinys --
Jos prikals ir balandžio aušras --
Mano ilgesio sparną vienatinį --
O su vėju, su vėju nuneš
Perlamutro voratinklį matinį
Ant sudegusių upių vagų,
Ant nematomų liūdesio svertų --
Pražydėjai lyg riksmas... tegu --
Tokio skausmo akmuo neištvertų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2013-04-17 21:46:26
Ateinu pasigėrėti. Visada.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-17 16:29:12
Iš tiesų, tyras magnolijos žydėjimas prikausto žvilgsnį...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-17 13:41:32
Vėjai, vėjai... tiktai ne permainų.
Kažkoks užutekis.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-04-17 10:29:11
,,Pražydėjai lyg riksmas...", nuo kurio atsibunda ir džiaugias pasaulis.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-17 09:04:32
Puikus magnolijos žydėjimas. Suskambėjo taip lyriškai, neperkrautas, lengvas.