Iš žydrynės pasklido vaivorykščių lietūs,
Saulė glosto naujagimius pumpurus tyliai,
O žibuoklių akelės, širdies prisilietę,
Suspurdėjo ir švyti labiau, nes jas myliu.
Myliu čiulbesio kupiną rytmečio rūką
Ir upelio almėjimo skambesį mielą,
Šis pavasaris — šelmis, paklydęs, užtrukęs,
Grįžta jau į laukus, į miškus ir į sielą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-17 16:18:39
Smagus sugrįžimas, nuotaikinga lyrika. Gražu.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-16 20:57:55
Šitaip sklandžiai nuvilnijo :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-04-16 18:19:43
Gyva, lakoniška ir šviesu.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-04-16 16:23:24
Vaizdinga, sklandu, nuotaikinga.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-16 15:54:36
Į sielą tiesiai įkrito Jūsų eilėraštis. Ačiū autorei.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-16 15:35:53
Šis pavasaris — šelmis, paklydęs, užtrukęs,
Grįžta jau į laukus, į miškus ir į sielą.
...tebūnie...