Tu esi gintarinė taurė
taip brandaus ir saldžiausiojo vyno,
tik ne mano tu daliai skirta,
ne mane tavo liepsnos svaigina.
Ne tave palytėsiu jautriai,
kai žvaigždes mėnesiena šokdina,
ir rytais ne man gros vieversiai,
tavo žvilgsniui pražydus kaip linui.
Ar prikels mano širdį Aušrinė šilta,
man į mėlyną dangų sužiurus,
pas mane tu ateisi ar ne
per ištvinusią ilgesio jūrą.
Vyno taurę lig dugno geriu —
mirtinais jos nuodais tu užbūrei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lapkritis
Sukurta: 2013-05-05 12:21:04
Puikus darbas. Ačiū. :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-17 21:37:16
4 4 4 2 pasirinkta. Visai nedaug redagavimo, ir
4 4 3 3 nuskambėtų dar jautriau.
Bet ir dabar – AČIŪ.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-04-14 21:25:56
Žydintis jausmais kūrinys.
Vartotojas (-a): valiaugija
Sukurta: 2013-04-14 21:17:38
perskaičiau ir apsidžiaugiau, taip suprantama, lyriška, norisi išmokti mintinai, daug jausmo. jaučiasi žemės trauka.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2013-04-14 20:22:25
Tikra romantika ir lengvu plevenimu banguojanti.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-14 20:15:54
Kažkodėl Jūratę ir Kastytį priminė. Gražu.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-14 14:41:25
...šiltai ir ilgesingai suskambėjo...kaip daina...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-14 14:26:59
Ne tik vynas, subrandintas laiko, bet ir taurė... :)