Kokia graži apgaulė —
Gyvatė seka fleitininko judesius.
Rūke skendi saulė,
Žvaigždė krenta pro debesis.
Kokia žiauri tikrovė —
Vasarą sninga.
Tarsi širdį būtų išrovę
Ir rankomis sustingdę.
Nieko nėra labiau stingdančio
Nei širdies šaltis.
Horizontas dingsta iš akiračio,
Pasilieka tik gėdos ir kaltės.
O širdys šąla
Per dienas ir naktis.
Lieka tik sustingęs baltas rašalas
Priešais užmerktas akis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-14 14:34:45
Puiki pradžia, o ir pajautimai jau kitokie...
:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-14 13:16:44
Nieko nėra labiau stingdančio
Nei širdies šaltis.
...brandus kūrinys...puikios metaforos...