Kokia graži apgaulė —
Gyvatė seka fleitininko judesius.
Rūke skendi saulė,
Žvaigždė krenta pro debesis.

Kokia žiauri tikrovė —
Vasarą sninga.
Tarsi širdį būtų išrovę
Ir rankomis sustingdę.

Nieko nėra labiau stingdančio
Nei širdies šaltis.
Horizontas dingsta iš akiračio,
Pasilieka tik gėdos ir kaltės.

O širdys šąla
Per dienas ir naktis.
Lieka tik sustingęs baltas rašalas
Priešais užmerktas akis.