Nesakyk, kai norėsi išeiti –
Verk duris tyliai, tyliai.
Leisk miegot – tegul sapno nesklaido
Durų girgždantys vyriai.
Ir prabust, kaip prabunda ant lauko
Medžio pamestas lapas –
Vis dar tiki pavasariu, laukia,
Nors ruduo žemę tapo.
Gaudo spindulį saulės, pagelsta –
Taip išsaugoja šviesą.
Ir numiršta be pykčio, be keršto...
Leisk, sapne dar paliesiu
Tavo skruostus ir lūpas, ir plaukus,
Į akis pažiūrėsiu,
Švelniai pirštais nuo veido nubrauksiu
Šaltą rudenio tiesą –
Kada nors tu norėsi išeiti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-04-15 07:27:26
Bet tai kaip gražu, kai vyrai nesigėdi reikšti jausmų... jautriai, nuoširdžiai, subtiliai... Žaviuosi:) Donkichotiškai reta:)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2013-04-14 21:07:20
Nepagydoma lyrika. Jautru, nuoširdu, natūralu...
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2013-04-14 20:32:08
Toks subtilus kaip pirmas bučinys.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-14 14:21:07
Skauduliukais tvilko, bet...
Gaudo spindulį saulės, pagelsta –
Taip išsaugoja šviesą...
:)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-04-14 14:19:54
Švelnumo niekad nebūna per daug, net ir tiems, kurie dedas nejautrūs. Linkiu niekados neprarasti šios neįkainojamos dovanos.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-14 13:29:57
Švelniai pirštais nuo veido nubrauksiu
Šaltą rudenio tiesą –
...taip švelniai...labai...palietė...
Anonimas
Sukurta: 2013-04-14 11:38:33
lyriškai kaip visada)