Ne todėl, kad ilgiuos, vėjas ūbauja naktį,
Tiltas girgžda, sujungęs du uolėtus krantus.
Tavo rankos sušyla, jausmams imant degti,
Tarsi rytmečio, žvilgsnis toks gilus, atidus.
Žydi vėl išopėjus naktis. Prisitraukia
Liepsnos, aižančios lūpas ir sukrinta lašais.
Tu degi ugnyje, taip ilgai manęs laukęs,
Virpa oras aplinkui. Pasijutę kaltais
Bandom slėptis nuo žodžių, kuriuos beria lietūs,
Lyg geluonis jie smelkias, tyliai gula širdin.
Geriam erdvę nakties tarsi vyną, iš lėto.
Kelias vis dar vingiuoja, dar kartu su tavim.
spika
2013-04-13 10:58:50
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-14 00:01:20
Truputį paslėptos erotikos ir daug jausmo ;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-04-13 22:22:44
Tu degi ugnyje, taip ilgai manęs laukęs,
Virpa oras aplinkui...
-----------
Geriam erdvę nakties tarsi vyną, iš lėto.
Kelias vis dar vingiuoja, dar kartu su tavim.
Ir tikra, ir jausminga...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-13 18:25:18
Taip šiltai... lyg grįžus...
Puiki lyrika.
:)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-13 18:18:14
Gerai, kol kartu, ir kol žodžių nestinga... Jausmingos eilės.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-13 11:10:37
Puikus darbas, sušildo skaitant, gražios metaforos, visai nenuobodu. Pagarba.