Ne todėl, kad ilgiuos, vėjas ūbauja naktį,
Tiltas girgžda, sujungęs du uolėtus krantus.
Tavo rankos sušyla, jausmams imant degti,
Tarsi rytmečio, žvilgsnis toks gilus, atidus.

Žydi vėl išopėjus naktis. Prisitraukia
Liepsnos, aižančios lūpas ir sukrinta lašais.
Tu degi ugnyje, taip ilgai manęs laukęs,
Virpa oras aplinkui. Pasijutę kaltais

Bandom slėptis nuo žodžių, kuriuos beria lietūs,
Lyg geluonis jie smelkias, tyliai gula širdin.
Geriam erdvę nakties tarsi vyną, iš lėto.
Kelias vis dar vingiuoja, dar kartu su tavim.