Violetinei žarai ant sniego pritilus,
Stingo rožės ledinės širdy spindulys
Prieš gilėjantį dangų. Toliai laukė nebylūs,
Tvinko nerimas lyg įsikirtęs dyglys.
Nesulaužius sparnų nei sulydžius, Psicheja,
Su šarmota skara pas mane ateini.
Tik ar guos tobuli, mirtinai išskaistėję
Bruožai ledo miškų, grakštūs ir svetimi.
Paūkavusios vasaros, dvasių pilnos platybės.
Toliuos tirpsta, tai vėl kristalėja spalva,
Ten ir šalys žmonių, apravėtos valstybės.
O prieš gelmę dangaus – mumyse sietuva.
Nuodėmingai ilgėjos erdvių karavelės,
Augo kėslai keisti, gal išplėšt keliavai
Trolių Gralio, o sáulėtą burę pakėlęs.
Pašaukti, išgirsti mūsų laukė dievai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-04-26 08:34:06
Puikus eilėraštis, na, paskaitysiu aš Virginos, ar ji geriau sugeba.O kad Algmar puikiai rašo jau seniai įsitikinau.Šis eilėraštis rašykuose tarp mano mėgstamaisuių.Tad sėkmės autoriui.
Anonimas
Sukurta: 2013-04-11 20:03:32
Bet jau su tokiu pykčiu parašyta :))) Bumbt bubumt akmuo ant akmens ir jau eilėraštis. Man labai nepatiko grubus eiliavimas ir tirštumas minčių. Man patinka sultys, o ne koncentratas.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-11 18:17:48
Puikus eilėraštis.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-04-11 14:39:42
Žodinga, gilu, skamba puikiai.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-04-11 14:29:37
Koks taiklus, Jūsų mostas, nutapytas paveikslas, įrėžti jausmai, taip viskas tikra ir sklandu.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-04-11 13:52:49
Skaičiau ir nerimo dyglys eilėraščio ritmu plazdėjo prieš gilėjantį dangų, Mačernio eilute „liūdna kaip Dieviškasis Niekas“...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-11 13:35:21
Paūkavusios vasaros, dvasių pilnos platybės.
Toliuos tirpsta, tai vėl kristalėja spalva
...atsiveria tai, ką tik širdimi galime pajusti...praeitis ir dabartis šalia...kaip ir mūsų dievai... gražus kūrinys...