Anka vakaras šis, jokio plyšio, užtinus mėlynė.
Vis nugrandau žodžius nuo apšalusio priešpilnio laiko.
Per plati jaunatis, kad sutilptų į tuščią stiklinę,
O šilti sakiniai kažkodėl man širdin nepataiko.
Išgirstu po padu, kaip aštriai įsikūkčioja sniegas,
Ir nutyla staiga žingsnių maldos už miegančios sienos.
Rodos man, kad šią naktį trapiausia plaštakė nemiega,
O ir tu vis geri po manaisiais langais mėnesieną.
Ko nebeldi? Tyli? Juk atšipusios kojos į gruodą —
Ar į properšas lūpų subėgę klaustukai vienatvės.
Trupa akmenys, smelkias į odą, kol išneria žodį,
Ir skausmingai paraudus aušrinės žaizda viršum gatvės.
Susipylei šiukšles ant pageltusio ledo prieš rytą,
Išsipjaustei save lyg pablukusios fabulos rakštį.
Kai paklausiau, kodėl — atsakei, kad daugiau nepaslystum.
Skleidžias žiedu šviesa ir tamsiausią šešėlį nuraško.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-04-09 08:10:40
O! Kaip stipriai! Pataikėt :)
Anonimas
Sukurta: 2013-04-08 22:11:42
geras regėjimas ir pajautimas)
Vartotojas (-a): lietus
Sukurta: 2013-04-08 21:19:34
Man irgi patiko. Pritariu Giedrei, kelis kartus skaičiau ir nepabodo.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-08 19:55:35
Puikiai išsakytas...
Ačiū :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-08 18:57:33
Pritariu komentavusioms. Puikus.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-08 15:33:04
Išgirstu po padu, kaip aštriai įsikūkčioja sniegas, -
...labai vaizdingas...gali skaityti ir skaityti...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-04-08 14:33:49
Skausmingas ir vaizdingas kūrinys, sodrios metaforos. Galima buvo dėti prie lyrikos. Stipru.