Kai į aruodus saulė pripila dangaus,
delnai sudiržta, bitės lipčių neša.
Ilgiuosi ištekėjusio svetur vandens,
ozonu persmelktų naktų žvaigždėtų
ir nubarstytų liepžiedžiais kelių,
klampių miglų, baltos sapnų paklodės,
rasos, nupraususios gaiviu lašu,
ištirpusios laukuos kaip lengvas ryto gruodas,
pabirusio akmens, laiškų tylių,
pašlaitėse kerpėjimo, trapaus laukimo,
lietaus, priglusiančio dulksna dienų,
ir lipčiaus, kvepiančio per sausmečio mėnulį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2006-08-12 09:57:08
kaip tik toks pojūtis: liepžiedžiais nubarstyti keliai, žvaigždėtos naktys, tik to lietaus niekaip niekaip - sausmetis, tikrai. Tiesą sakant, čia tikrai vaizdų vaizdai, o jausmai už jų kažkur kvepia, tirpsta, smelkiasi. Gerai taip.