Kai už lango naktis begalinė,
Laksto dvasios laukymių takais.
Kojos basos į žemę susminga,
Kai sekioji takeliais šaltais.
Mintimis grįžta tolimas sapnas,
Girdis verksmas vaikystės basos,
O už lango vėl dvasios netyla,
Nori lėkti į tolį sapnuos.
Nieks negirdi, kai rauda šešėliai,
Nieks nemato, kai bėga laukais,
Nepažinę jie meilės ir vėlei
Grįš į žemę vaikystės takais.
Nieks nejus vienumos ir pavojaus,
Kai blaškysis po žemę sapnai.
Ir jei būsi sapnų karalystėj,
Tave sergės balti angelai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-04-04 22:44:43
Sugrįžo vaikystės prisiminimai. Atrodo visai neseniai tai buvo, o dabar...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-04 19:26:50
Ech... Tik sapnuose jau...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-04 17:36:06
Su viltinga nuojauta... Sklandžiai liejasi mintys.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-04-04 15:53:11
Be galo viltingas, šviesus kaip vaikystė...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-04 15:45:19
Mielas, šiltas... Ak, vaikyste, vaikyste ir tie balti angelai....