Kai už lango naktis begalinė,
Laksto dvasios laukymių takais.
Kojos basos į žemę susminga,
Kai sekioji takeliais šaltais.

Mintimis grįžta tolimas sapnas,
Girdis verksmas vaikystės basos,
O už lango vėl dvasios netyla,
Nori lėkti į tolį sapnuos.

Nieks negirdi, kai rauda šešėliai,
Nieks nemato, kai bėga laukais,
Nepažinę jie meilės ir vėlei
Grįš į žemę vaikystės takais.

Nieks nejus vienumos ir pavojaus,
Kai blaškysis po žemę sapnai.
Ir jei būsi sapnų karalystėj,
Tave sergės balti angelai.