Lyja, lyja ištroškę pavasario džiugesio lietūs
Skauda man nugenėta šaka – šitaip ryškiai žydėjo!
Šiandien rytas kitoks, tarsi sirupu braškių aplietas.
Štai ten tiltas į dangų, sustumdytas ilgesiu vėjo.
Maga žvilgtelt, pakėlus vandens begalinio apklotą,
Miego bokštai iškilę – aukojau po nemigo naktį.
Kelias eina tolyn. Tiktai šunys aršiau ima loti.
Man užtenka dangaus ir svajonių turėtų pakakti.
Liečias lašas prie lašo. Ar matai – galingai sukimba,
Liejas ribos ir bėga į šėlstančią jaudulio jūrą.
Skauda vėlei šaka... Juk pavasaris. Spėki, kelintas?
Painiai vėl susipynusios srovės pakrantėmis buria.
Būta visko. Vandeny it veidrody – kelias per tiltą
Jungia prieblandą. Blaškos šešėliais veidai apledėję.
Noriu jausti tave, kad ir vėlei galėčiau pakilti,
Kad iš naujo pradėtume šito pavasario sėją...
spika
2013-04-04 09:09:24
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-04-04 22:24:01
Man užtenka dangaus ir svajonių turėtų pakakti.
Labai patiko. Prasminga...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-04 19:08:39
Labai vaizdingai. O eilės tiesiog plaukia.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-04 17:10:44
Jausmingos sėklos pavasario sėjai... Sudygs :) Puikus eil.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-04-04 15:39:04
Labai, labai...Puikiai!
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-04-04 14:03:59
Ir vaizdingos metaforos, ir daug aistros, šaunu.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-04-04 09:30:39
Ištara, dvelkianti tobulumu.