Plaka viltį širdis
Tarsi dalgį vasarvidžio rytą
Mano tėvo kieme,
Kur neliko net pilko akmens.
Plaka viltį širdis —
Ir tuo viskas išties pasakyta,
Be vilties niekas žemėj
Negims, nežydės, negyvens.
Ir graži ta viltis,
Regis, nieko gražesnio po saule
Nemačiau, nors tikrai
Jau ne taip ir trumpai čia esu.
Begalybė jausmų,
Kurie puošia ir drasko pasaulį,
Be vilties visa tai
Neprasminga, nyku iš tiesų.
Tokie trapūs jausmai
Tai ir meilė, ir pyktis, ir džiaugsmas.
Net kančia —
Juk ir ji susidėvi su metais, žinai.
Tik viltis nemari,
Tiktai jos neįveikia joks skausmas,
Tad ir plaka širdis
Viltimi. Visada. Amžinai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-04-04 09:47:49
Ir gilu, ir prasminga, ir be galo gražu.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-04-04 07:54:08
Pabaiga viską apvainikuoja.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-03 23:23:15
Labai dainingos eilės. Gražu :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-04-03 22:41:33
pabaiga įspūdinga...patiko eilės
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-03 22:30:33
Nesutikčiau su viena lietuvių patarle. Na, žinot, ką turiu omenyje :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-04-03 21:51:51
Be vilties niekas žemėj
Negims, nežydės, negyvens.
Išties viltinga... Bet gi čia - daina! :)
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-03 21:31:52
Didelis priekaištas: pavadinimas = pirmoji eilutė!
Gal geriau arčiau tautosakos: Kur neliko akmens ant akmens?
Stipri kūrinio pabaiga, kai širdis išplaka tokius didingus žodžius.
Patiko.