Plaka viltį širdis
Tarsi dalgį vasarvidžio rytą
Mano tėvo kieme,
Kur neliko net pilko akmens.
Plaka viltį širdis —
Ir tuo viskas išties pasakyta,
Be vilties niekas žemėj
Negims, nežydės, negyvens.

Ir graži ta viltis,
Regis, nieko gražesnio po saule
Nemačiau, nors tikrai
Jau ne taip ir trumpai čia esu.
Begalybė jausmų,
Kurie puošia ir drasko pasaulį,
Be vilties visa tai
Neprasminga, nyku iš tiesų.

Tokie trapūs jausmai
Tai ir meilė, ir pyktis, ir džiaugsmas.
Net kančia —
Juk ir ji susidėvi su metais, žinai.
Tik viltis nemari,
Tiktai jos neįveikia joks skausmas,
Tad ir plaka širdis
Viltimi. Visada.  Amžinai.