Kai apsireiškia kalbanti tyla,
Maži stebuklai ant gėlėto šlaito -
Nereikia žodžių maldoje…
Pavasarinis vėjas skaito.
Švelniausio jausmo šviesoje
Atsiklaupiu aš prieš tave.
Liepsnoja mėlynžiedis svaigulys…
Žvelgiu į atviras duris,
Vaivorykštėmis lyjančias akis.
Taip apsireiškia kalbanti tyla -
Tyliu atodūsiu
Parimusio smutkelio…
Ką jaučia,
Ko dejuoja obelis
Žiedus gimdydama prie kelio?!
Išplaukusi iš nežinios diena –
Gražiausia Dievo dovana…
Tebūna visad Jo valia…
Mieloji, tu pasiklausyk:
Ji skamba -
Tavoji kalbanti tyla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-04-04 16:48:08
gražu
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2013-04-04 09:56:41
Gražu. Ir gilu. Kaip kalbančioje tyloje.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-04-03 22:39:47
toks virpantis...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-03 21:03:32
Turbūt dainos tekstas, nes
labai jau atskamba melodija...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-04-03 20:55:11
Švelnus, jautrus ištylėjimas
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-04-03 19:19:24
perskaičiau ir pajutau kalbančią tylą
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-04-03 18:06:59
Gyvi tie žodžiai, alsuoja, kužda, svaigina...
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-04-03 17:47:05
Tą kartą ne apie eiles. Kuo atėjai, tuo ir būk.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-03 17:41:47
Ką jaučia,
Ko dejuoja obelis
Žiedus gimdydama prie kelio?!
...jautriai...ypač...