Kai  apsireiškia  kalbanti  tyla,
Maži  stebuklai  ant  gėlėto  šlaito -
Nereikia   žodžių  maldoje…

Pavasarinis  vėjas  skaito.
Švelniausio  jausmo  šviesoje
Atsiklaupiu  aš  prieš  tave.

Liepsnoja  mėlynžiedis  svaigulys…
Žvelgiu  į   atviras  duris,
Vaivorykštėmis  lyjančias   akis.

Taip  apsireiškia  kalbanti  tyla -
Tyliu  atodūsiu
Parimusio  smutkelio…

Ką   jaučia,
Ko  dejuoja   obelis
Žiedus  gimdydama  prie  kelio?!

Išplaukusi  iš  nežinios  diena –
Gražiausia  Dievo  dovana…
Tebūna  visad  Jo  valia…

Mieloji,  tu  pasiklausyk:
Ji  skamba -
Tavoji  kalbanti  tyla.