Lašai botago kirčiais
Sniegą žemėn plaka
Ir šaldo miegančias šaknis —
Pilkėja debesų ir cukraus pasakos,
Kadaise kalė taip vinis.
Ir mintyse toks keistas sumišimas.
Pasaulio karstą užkala
Ar vėl dangopi kelia kryžių...
Kasryt Čiurlionio „Laidotuvių“
Eisena žygiuoja nusiminus
Kažką užkast ant kalno,
Keist ar permąstyti grįžus.
Sizifo akmenį suskaldyti —
Išvyst prisikėlimą
Ir kūju sudaužyt
Kasdieniu tapusį
Kaleidoskopo vyzdį.
Stikliukų saują išsklaidyt —
Apgaut dangaus niūrumą,
Stebėt, kaip upė tirpdo
Paskutines ledo lytis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-04-04 20:14:25
Yra nenuginčijamos poetinės jėgos - stipru.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-04-03 23:32:03
Vaizdus paveikslas :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-04-03 21:58:33
Antra pastraipa lyg piešiamas paveikslas.....
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-04-03 21:24:03
Tokie sulėtinti vaizdai (ar minčių kino kadrai?) įtraukia...
O štai Sizifas – tai gal ir nereikalingas tiesmukiškumas?
Vartotojas (-a): juodvarnis
Sukurta: 2013-04-03 17:40:08
Jei atsimeni praeitą vasarą,sakiau- ta mergaitė toli eis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-04-03 16:52:25
Ir mintyse toks keistas sumišimas.
Pasaulio karstą užkala
Ar vėl dangopi kelia kryžių...
...šios eilutės - tikri perlai... ir visas kūrinys - turi filosofinį didingą užtaisą...