AŠ
Na taip, girdžiu.
Ir net nerūpi, ką sakai.
Taip iš toli,
Kad Šklėrių miškas jau daugkart atžėlė,
Betgi girdžiu, Mišeli.
Per popierių, per raidę mažą.
(Tai aš čia taip vardu
Dažniau šaukiu
Nei pavarde Montenio).
Te ji, įkritusi į akmenį, per amžius laikosi
Su metais gimusio ir mirusio
Teilsisi ramybėje)
Kai iki šiol tiek daug tavęs,
Tai mudu kalbamės vardais.

M. MONTENIS
Ir vis dėlto girdėki, ką sakau:
Čia nuoširdi knyga —
Nei apie naudą tau,
Nei apie garbę sau
Aš negalvoju, kai rašau.
Bet, mielas drauge, ranką ant peties uždėk:
Jei atsitiktų, kad Mišelio nebetektum,
Tai ne manęs, o pats savęs liūdėk,
Kad nebemoki knygą nuoširdžią
(ar nuoširdžiai) skaityti.