Akligatvis

Tuštėjantis vakaras toks. Kryžkelė. Pėdsakai ryškūs
Vėl veda į niekur. Sustoju. Akligatvis sniego
Prispaustas, toks purvinas. Į šonus purslais tik nutyška.
Čia niekas nebūna saugus. Senas šuo, toks paliegęs,

Nukandžiotą numeta kaulą, stengias garsiai išloti
Trupančią neviltį seniai prikabinto likimo.
Praplėsdamas taką, žarsto letenom sniegą į plotį.
Gal įtiks šeimininkui, įleis į namus? Kas žino...

Šešėliai nugulę pilki ir medžiai tyli pavargę.
Kaip ilgu pavasario laukt. Dar toli, neprabudęs.
Regėjimuos šviečia langai. Vien varnos kryžkelėj karkia.
Į niekur nuskęsta šviesa. Žiemos tęstinas būvis.

Mintis net nešildo — ant palangių pražydusios gėlės.
Tik sapne vyturiai vis skardena. Neviltį varo.
Kažkur tai, tenai... Taip norisi... Kojas stipriai užgėlė...
Bado metas visiems. Nuo dvesiančio šuns kyla garas.
spika

2013-04-03 11:14:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2013-04-03 20:47:07

...čia ta sunkioji ritmika pasiteisina.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2013-04-03 17:16:21

Kažkur tai, tenai... Taip norisi... Kojas stipriai užgėlė...
Bado metas visiems. Nuo dvesiančio šuns kyla garas.

...labai stiprūs vaizdai...net pašiurpo oda...

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-04-03 15:51:28

Ryškus vaizdinys, gelianti nuotaika. Įtikino.

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2013-04-03 15:01:26

Tys toks jau pirmoj strofoj?Nijole, kas atsitiko?

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-04-03 14:24:47

Vaizdžiai, labai net...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-04-03 12:20:48

Labai elegantiškos eilės.